Gimstamumo kontrolės mitai — ką turėtumėte žinoti abu

Tai dažniausias ir žalingiausias mitas apie gimstamumo kontrolę, o įrodymai yra nedviprasmiški: hormoninė gimstamumo kontrolė nesukelia nevaisingumo. Nei tabletės, nei spiralė, nei implantas, nei injekcija. Taškas.

Didelio masto tyrimai nuosekliai rodo, kad vaisingumas grįžta nutraukus bet kokią hormoninės kontracepcijos formą. Po tablečių vartojimo dauguma moterų ovuliuoja per 1–3 mėnesius. Po hormoninės spiralės ar implanto pašalinimo vaisingumas paprastai grįžta per 1–2 ciklus. Depo-Provera injekcija turi ilgiausią vaisingumo grįžimo laiką — vidutiniškai apie 5,5 mėnesio, o kai kurioms moterims tai gali užtrukti iki 12–18 mėnesių — tačiau tai vėlavimas, o ne nuolatinis pažeidimas.

Tai iš kur atsiranda šis mitas? Iš kelių vietų. Kai kurios moterys atranda vaisingumo problemų nutraukus gimstamumo kontrolę, tačiau ne gimstamumo kontrolė jas sukėlė — ji jas maskavo. Tokios būklės kaip PCOS, sumažėjęs kiaušidžių rezervas ar endometriozė gali egzistuoti nepastebimai, kol hormoninė gimstamumo kontrolė slopina simptomus. Kai ji nutraukia vartojimą, pagrindinė būklė tampa akivaizdi, ir kalta laikoma gimstamumo kontrolė.

Amžius yra dar vienas veiksnys. Moteriai, pradėjusiai vartoti tabletes 20-ies ir nutraukusiai 35-erių, gali būti sunkiau pastoti — tačiau tai su amžiumi susijęs vaisingumo mažėjimas, o ne 15 metų tablečių vartojimo pasekmė. Koreliacijos ir priežastingumo painiava skatina šį mitą.

Jūsų, kaip partnerio, vaidmuo: nesakykite tiesiog „esu tikras, kad viskas gerai“. Pasidalinkite įrodymais. Pasakykite kažką panašaus: „Aš iš tikrųjų pasidomėjau šiuo klausimu, ir kiekvienas didelis tyrimas rodo, kad vaisingumas grįžta nutraukus gimstamumo kontrolę. Jei nerimaujame, galime kartu pasikalbėti su gydytoju.“ Tai ir yra informuota partnerystė.

Tai vienas sudėtingiausių mitų apie gimstamumo kontrolę, o atsakymas yra: priklauso nuo metodo, ir jos patirtis yra pagrįsta net ir tada, kai tyrimų rezultatai nevienareikšmiai.

Kombinuotoms tabletėms, pleistrui ir žiedui didelės sisteminės apžvalgos paprastai nerodo reikšmingo vidutinio svorio padidėjimo, lyginant su placebu. Tačiau vidurkiai nuslepia individualius skirtumus — kai kurios moterys iš tiesų priauga svorio vartodamos hormoninę gimstamumo kontrolę, o kitos numeta, ir vidurkis susilygina iki „reikšmingo pokyčio nėra“. Jei ji sako, kad pradėjusi vartoti tabletes priaugo svorio, jos patikėjimas yra svarbiau nei metaanalizės citavimas.

Depo-Provera injekcija yra išimtis. Tyrimai nuosekliai rodo, kad Depo vartotojos priauga daugiau svorio nei nevartojančios — vidutiniškai apie 2,5 kg per pirmuosius metus, o kai kurios moterys priauga gerokai daugiau. Mechanizmas gali būti susijęs su padidėjusiu apetitu ir medžiagų apykaitos pokyčiais dėl didelės progestino dozės.

Hormoninės spiralės (pvz., Mirena) išskiria progestiną lokaliai, sisteminis lygis yra žemesnis, ir tyrimai paprastai nerodo reikšmingo svorio padidėjimo. Varinė spiralė yra be hormonų ir neturi poveikio svoriui.

Partnerio požiūris: neatmeskite jos patirties teiginiu „tyrimai rodo, kad tai nesukelia svorio padidėjimo“. Būtent jos kūnas gyvena su šiuo vaistu. Jei ji jaučia, kad jos gimstamumo kontrolė prisideda prie svorio pokyčių, padėkite jai aptarti alternatyvas su gydytoju, o ne ginčytis dėl tyrimų. Organizmai skirtingai reaguoja į hormonus, ir jos gyvenamoji patirtis nusipelno pagarbos.

Ką galite padaryti — padėti jai atskirti, kas galėtų būti susiję su gimstamumo kontrole, nuo kitų veiksnių — mitybos pokyčių, aktyvumo lygio, streso ar natūralių medžiagų apykaitos pokyčių — neverčiant jos jaustis vertinama ar teisiama dėl savo kūno.

Ryšys tarp hormoninės gimstamumo kontrolės ir vėžio yra realus, tačiau kur kas sudėtingesnis nei teiginys „ji sukelia vėžį“. Įrodymai rodo, kad hormoniniai kontraceptikai šiek tiek padidina riziką sergant kai kuriomis vėžio formomis, kartu reikšmingai sumažindami riziką sergant kitomis.

Padidėjusi rizika: kombinuoti hormoniniai kontraceptikai (tabletės, pleistras, žiedas) siejami su nedideliu krūties vėžio rizikos padidėjimu — maždaug 20–30 % santykiniu padidėjimu, tai atitinka maždaug 1 papildomą atvejį 7 700 moterų, vartojančių metus. Ši rizika grįžta į pradinį lygį per maždaug 5–10 metų nuo vartojimo nutraukimo. Taip pat yra nedidelė padidėjusi gimdos kaklelio vėžio rizika ilgai (5 ir daugiau metų) vartojant, nors tai gali būti susiję labiau su užsitęsusia ŽPV infekcija nei su pačiais hormonais.

Sumažėjusi rizika: hormoninė gimstamumo kontrolė reikšmingai sumažina kiaušidžių vėžio riziką (maždaug 30–50 %), endometriumo vėžio riziką (maždaug 50 %) ir galbūt storosios žarnos vėžio riziką. Šis apsauginis poveikis išlieka 15–30 metų po vartojimo nutraukimo. Vien tik apsauga nuo kiaušidžių ir endometriumo vėžio tikriausiai išgelbėja daugiau gyvybių nei nedidelis krūties ir gimdos kaklelio vėžio rizikos padidėjimas.

Bendras poveikis: daugumai moterų bendras hormoninės gimstamumo kontrolės vėžio rizikos profilis yra neutralus arba šiek tiek apsauginis. Individuali rizika priklauso nuo jos asmeninės ir šeimos anamnezės, kiek laiko ji vartoja ir kokį konkretų metodą naudoja.

Kaip partneriui, svarbiausia nedramatizuoti. Jei vėžio rizika ją neramina, padėkite jai aptarti tai su gydytoju, atsižvelgiant į jos asmeninius rizikos veiksnius. Bendras teiginys „gimstamumo kontrolė sukelia vėžį“ yra netikslus ir nenaudingas — realybė yra subalansuotas kompromisas, kurį dauguma medicinos organizacijų laiko palankiu.

Ne. Nėra medicininio pagrindo daryti periodines pertraukas nuo hormoninės gimstamumo kontrolės. Šis mitas nepaprastai atkaklus, ir jis sukelia nepageidaujamus nėštumus bei nereikalingą hormoninį sutrikdymą.

Idėja, kad jos organizmui reikia „pailsėti“ nuo sintetinių hormonų, neturi jokio mokslinio pagrindo. Hormoninė gimstamumo kontrolė yra patvirtinta ir ištirta nuolatiniam vartojimui metų metus ir net dešimtmečius. Tabletės naudojamos nuo septintojo dešimtmečio, o ilgalaikiai duomenys nuosekliai rodo, kad periodinės pertraukos neduoda jokios naudos.

Iš tiesų, pertraukų darymas gali būti kontraproduktyvus. Nutraukiant ir vėl pradedant hormoninės gimstamumo kontrolės vartojimą, prisitaikymo laikotarpis pereinamas kelis kartus — šalutiniai poveikiai, tokie kaip tarpinis kraujavimas, galvos skausmas ir nuotaikos pokyčiai, dažniausiai būna stipriausi per pirmuosius 1–3 vartojimo mėnesius. Darant pertraukas, ji gali kartotinai patirti šiuos pradinius poveikius.

Šio mito ištakos gali būti tradicinėse tablečių pakuotėse esanti placebo savaitė. Septynių dienų placebo savaitė iš pradžių buvo įtraukta siekiant imituoti natūralų ciklą ir padaryti tabletes priimtinesnes moterims bei reguliavimo institucijoms septintajame dešimtmetyje — ji neturi jokios medicininės paskirties. Daugelis ginekologų dabar rekomenduoja nuolatinį tablečių vartojimą (praleidžiant placebo savaitę) moterims, norinčioms rečiau turėti arba visai neturėti pasitraukimo kraujavimo.

Jei ji nori nutraukti gimstamumo kontrolę dėl konkrečios priežasties — norėdama pastoti, dėl šalutinių poveikių ar norėdama vėl pajusti natūralų ciklą — tai yra pagrįstas asmeninis pasirinkimas. Tačiau tai daryti todėl, kad kažkas jai pasakė, jog jai „reikia pertraukos“, reiškia sekti klaidinga informacija, o ne medicinos patarimu.

Kaip jos partneris, švelniai paprieštaraukite šiam mitui, kai jis iškyla. „Aš skaičiau, kad pertraukų darymui nėra jokio medicininio pagrindo — gal paklauskime jos gydytojo kito apsilankymo metu?“ yra pagarbus būdas pristatyti įrodymus.

Daugelis moterų lieka prie gimstamumo kontrolės metodo, kuris joms kelia kančią, nes keitimas atrodo bauginantis, jos nerimauja dėl pereinamojo laikotarpio arba sveikatos priežiūros specialistai jas atmetė, kai jos pranešė apie šalutinius poveikius. Jei ji nepatenkinta dabartiniu metodu, jūsų parama ieškant alternatyvų gali būti tas postūmis, kurio jai reikia.

Pirmiausia, patvirtinkite, kad jos šalutiniai poveikiai yra realūs ir verti dėmesio. Dažni nusiskundimai apima nuotaikos pokyčius (dirglumą, nerimą, depresiją), sumažėjusį lytinį potraukį, galvos skausmus, svorio pokyčius ir tarpinį kraujavimą. Tai nėra smulkūs nepatogumai — jie veikia jos kasdienę gyvenimo kokybę, ir jai neturėtų tekti tiesiog juos kęsti vien todėl, kad „visos gimstamumo kontrolės priemonės turi šalutinį poveikį“.

Yra daug skirtingų sudėčių ir metodų, ir tai, kas jai netinka viena forma, gali puikiai tikti kita. Skirtingose tabletėse yra skirtingų progestino tipų ir dozių, kurios gali smarkiai pakeisti šalutinio poveikio profilį. Perėjimas nuo tablečių prie spiralės pakeičia sisteminį hormonų tiekimą lokaliu. Nehormoniniai variantai, tokie kaip varinė spiralė, visiškai pašalina hormoninius šalutinius poveikius.

Pereinamasis laikotarpis gali būti nemalonus — metodo keitimas gali reikšti kelis prisitaikymo mėnesius, nereguliarų kraujavimą ar laikinus hormoninius svyravimus. Žinodami tai iš anksto, abu galėsite būti kantresni šio proceso metu, o ne per greitai atsisakyti naujo metodo.

Paskatinkite ją ginti savo interesus pas gydytoją. Jei jos gydytojas atmeta jos šalutinius poveikius sakydamas „palaukite dar kelis mėnesius“, kai ji jau kenčia šešis mėnesius, jai gali prireikti kito gydytojo — tokio, kuris rimtai vertina jos patirtį. Galite pasiūlyti nueiti kartu į vizitą, jei ji norėtų paramos.

Jūsų vaidmuo — padaryti procesą suvaldomą, o ne slegiantį. Padėkite jai išsiaiškinti galimybes, palaikykite ją per prisitaikymo laikotarpį ir primenkite jai, kad tinkamo gimstamumo kontrolės metodo paieška yra pakartotinis procesas — dažnai reikia išbandyti du ar tris metodus, kol randamas geriausiai tinkantis.

Kultūriniai ir religiniai įsitikinimai apie gimstamumo kontrolę yra labai asmeniniai, o nesutarimų su šeima valdymas reikalauja pagarbos, ribų ir abipusės paramos tarp jūsų ir jūsų partnerės.

Daugelis kultūrų ir tikėjimo tradicijų turi abejonių dėl gimstamumo kontrolės — nuo įsitikinimo, kad tai nenatūralu, iki baimių dėl sveikatos pasekmių, iki moralinių prieštaravimų prieš pastojimo prevenciją. Šie įsitikinimai laikomi nuoširdžiai ir dažnai kyla iš rūpesčio, net jei pagrindinės prielaidos apie poveikį sveikatai yra netikslios. Jų atviras atmetimas retai padeda ir gali pakenkti svarbiems šeimos santykiams.

Vis dėlto sprendimai dėl kontracepcijos priklauso jums ir jūsų partnerei. Ir taškas. Gerų ketinimų turintys šeimos nariai negyvena jūsų santykiuose, netvarko jūsų finansų, nesirūpina jūsų esamais vaikais ir negyvena jos kūne. Galite gerbti jų įsitikinimus, kartu priimdami įrodymais pagrįstus sprendimus savo pačių gyvenimui.

Praktinės strategijos: jūs niekam neprivalote pasakoti detalių apie savo kontracepcijos pasirinkimus. „Mes su gydytoju apgalvotai priimame sprendimus dėl šeimos planavimo“ yra pilnas ir pagarbus atsakymas. Jei šeimos nariai spaudžia stipriau, svarbu išlaikyti bendrą frontą — privačiai susitarkite su partnere, ką dalinsitės ir kokias ribas laikysitės, ir viešai vienas kitą palaikykite.

Jei didžiausią spaudimą patiria ji (o tai dažnas atvejis — kultūriniai lūkesčiai dėl dauginimosi dažnai labiau krinta moterims), aktyvus jos gynimas yra partnerystės aktas. Kalbėkite jos vardu. Neleiskite, kad ji būtų priremta prie sienos šeimos susibūrimuose. Aiškiai parodykite, kad tai bendras sprendimas, o ne vien jos pareiga jį ginti.

Jei kultūrinis spaudimas sukelia tikrą kančią, apsvarstykite galimybę kreiptis į porų konsultantą, turintį patirties kultūrinės ir tarpreliginės dinamikos srityje. Galite gerbti tradiciją ir kartu teikti pirmenybę įrodymais pagrįstiems sveikatos sprendimams — tačiau svarbu tą pusiausvyrą rasti kartu.